- pažlūbėti
- pažlūbė́ti intr. NdŽ 1. BŽ294,489 sunkiai nukristi žemyn: [Rąstas] pažlūbėjęs nugrimzta bedugnėn ir išsikelia žemiau krioklio sveikas Vr. Nuo atkalnės, kuri čia buvo stati ir akmenuota, staiga sučiužėję šliūžtelėjo žvirgždai ir pasišokinėdami pažlūbėjo pro medžius į pakalnę V.Kam. 2. BŽ599 papliupti, paplūsti. \ žlūbėti; nužlūbėti; pažlūbėti
Dictionary of the Lithuanian Language.